Paprastasis
Nyderlanduose niekas dviračio takais nevaikšto taip lėtai ir demonstratyviai, kaip buvo einama Palangos Basanavičiaus gatvės dviračio taku, kurio jau nebeliko. Tiesa, pats takas Nyderlanduose dažnai būna atskira trasa tarp gatvės ir šaligatvio, o ne piešinys ant šaligatvio. Zuja ten jie pirmyn – atgal taip intensyviai, kad iš karto supranti, jog dviratis Nyderlanduose – dievas. Tereikia pamatyti traukinių stočių prieigas ir tas milžiniškas kelių aukštų dviračių aikšteles. Amsterdamo tiltus, prie kurių prirakinta po keliolika dviračių. Mokslo įstaigas, kur atvykus pavėlavus, dviratį teks kaip pleištą įsprausti tarp kitų. Ir tuos dviračius, tarp kurių labai mažai tokių, kokie populiariausi pas mus: plentinių lenktyninių ar kalnų MTB dviračių. Ten dviratis toks šiek tiek palūžęs, šiek tiek parūdijęs metalo gabalas su dviem besisukančias ratais, dviem žvaigždutėmis ir grandine, skirtas nukeliauti nuo taško A į tašką B ir sugrįžti. Tokių daugiau aptiksi Lietuvos kaime, nei mūsų miestuose.
Kadangi tikslas – kažkur nukeliauti, aprangos kodas parenkamas pagal tikslą: jei darbas – gali būti kostiumas, jei klubas – džinsai. Moterys ant jų taip pat demonstruoja įvairiausius aprangos kodus – nuo trumpų sijonų iki džinsų, nuo sportbačių iki išeiginių batelių ir ilgų suknelių. Rudenį neretai aprangos elementas yra ne striukė, o ilgas lietpaltis ar net paltas. Žodžiu, olandams dviratis – ne priežastis keisti aprangą. Jie ją taiko prie buvimo vietos, o ne prie transporto priemonės.
Visai pamiršau: neretas dviračio elementas – didelis ir talpus krepšys, į kurį gali būti sukišti pirkiniai, portfelis, augintinis. T. y. viskas, kas telpa ir gali būti gabenama.
Neliesk kas susiję!
Dar vienas dalykas, visiškai nerūpintis olandams (tą patį galima pasakyti ir apie danus), – lietus. Pamanyk – pradėjo lyti, tai negi dėl to mesi dviratį. Geriau iš kišenės išsitraukti neperšlampamą ploną lietpaltį ir važiuoti toliau. O jei lietpalčio nėra? Kalbama, kad žmonės vandenyje netirpsta, ir olandai tą išmoksta kur kas anksčiau, nei pradeda mokykloje studijuoti chemiją. Prastas oras – ne priežastis atsisakyti dviračio. Nutrūkusi grandinė – jau priežastis, bet greitai pataisome, nes taisyklų ir parduotuvių netrūksta. Vien Amsterdame yra daugiau nei 140 dviračių parduotuvių.
Kai 2003 m. Amsterdame remontui buvo uždarytas Valstybinis muziejus („Reichsmuseum“), miesto gyventojai labiau rūpinosi, ne kas bus su muziejumi, o kas nutiks pravažiavimui po muziejumi, kuriuo naudojosi dviratininkai. Kadangi sklido kalbos, kad jį ruošiamasi naikinti, nes muziejaus direkcija nori sujungti pravažiavimo atskirtą pastato pirmą aukštą ir padaryti jį vientisą. Dešimt metų, kol truko remontas, Amsterdamo dviratininkai bruzdėjo, ir pagaliau teisme atsikovojo savo pravažiavimą. Muziejaus rekonstrukcija miesto valdžiai atsiėjo gerokai brangiau, bet miestiečiai liko patenkinti. O kai kurie valdžios atstovai suprato, kad Nyderlanduose paliesti ką nors, kas susiję su dviračiu, yra tas pats, kas kėsintis į šalies Konstituciją.
Karališki įpročiai
Kadangi Nyderlandai – karalystė, jie turi karalių. Karalius Willemas Alexanderis garus kelias dalykais: jis tapo pirmuoju Nyderlandų karaliumi vyru per daugiau nei 120 metų, nuo to laiko kai 2013 m. jo motina karalienė Beatričė atsisakė sosto ir dėl savo keisto pomėgio – 21 metus slapta dirbo karališkųjų Nyderlandų oro linijų KLM pilotu. Bet šiame straipsnyje karališkoji šeima prisiminta dėl to, kad ji irgi sėda ant dviračių ir važiuoja Hagos gatvėmis. Ir ne ant kokių nors karališkų, o tokių pačių neišvaizdžių nyderlandiškų dviračių, kurie labai skiriasi nuo lietuviškų. Lietuvos dviračių takų tendencijos, kaip ir gatvių – jei jau važiuoti, tai su mersedesu. Nyderlanduose net karaliai važinėja paprastais dviračiais. Beje, dviračio populiarumą Nyderlanduose nulėmė 1990–1962 m. gyvenusi karalienė Vilhelmina. Būdama septynerių, ji atostogų Austrijoje metu labai susižavėjo dviračiu, tačiau karališka šeima manė, kad princesei važinėti dviračiu labai pavojinga. Ir tik po motinos mirties 1934 m. Vilhelmina sėdo ant dviračio ir nesigėdijo važinėti karališkosios Hagos gatvėmis. Karališkas pavyzdys labai įkvėpė eilinius olandus.
Sostinė
Nyderlanduose dviratininkų sostine laikoms Groningenas – prie kanalų įsikūręs jūrų uostas. 1960-aisiais miesto gyventojai daugiausiai važinėjo automobiliais, tad miestas duso ir nuo išmetamų dujų, ir nuo spūsčių, nes nebuvo pritaikytas intensyviam automobilių eismui. Tada buvo pasiūlyta idėja griauti kai kuriuos kvartalus ir plėsti gatves, kad tilptų visi automobiliai. Tačiau 1970-aisiais savivaldybėje dirbę jauni žmonės pasiūlė kitą mintį – nieko negriauti ir neplėsti, o istorinį miesto centrą palikti tik pėstiesiems ir dviratininkams. Iš pradžių buvo baimės, kad centras ištuštės, jo parduotuvės bus uždarytos, nes bet automobilių į centrą apsipirkti niekas nevažiuos. Bet nieko panašaus nenutiko – atvirkščiai, davus dviračiams erdvės, jis tapo kur kas pilnesnis.
Skaičiai
Nyderlandų statistika įspūdinga. Prieš 50 metų eismo įvykiuose žūdavo daugiau nei 3 000 šalies gyventojų, dabar – tik 600. 1971 m. dėl to, kad Nyderlanduose eismo įvykiuose per metus žuvo 450 vaikų, prasidėjo judėjimas „Stop der kindermoord“, kurio pavadinimo, manau, išversti nereikia. Judėjimas reikalavo uždrausti automobilių eismą miegamuosiuose rajonuose, miestų centruose. Bet tai – liūdnoji praeities statistika. Dabarties – kitokia. Pavyzdžiui, bendras dviračių takų ilgis Amsterdame – 767 km. Fantastika! Visoje šalyje bendras dviračio takų ilgis – 35 000 km. Nyderlanduose yra 22,3 mln. dviračių, vienam gyventojui tenka 1,3 dviračio. Olandai dažnai naudojasi dviem dviračiais, pavyzdžiui, jei žmogus dirba sosotinėje, o gyvena provincijoje, jis dviračiu važiuoja iki traukinių stoties, iš kur traukiniu keliauja į sostinę, o po to kitu dviračiu važiuoja į darbą. Todėl prie stočių įrengtos talpios dviračių aikštelės. Aikštelėse esančiose aplink Amsterdamo traukinių stotį telpa 10 000 dviračių.
Didžiausias dviračių tankumas yra Groningene, kur vienam gyventojui tenka 1,4 dviračio.
70 proc. kelio Amsterdamo ir Hagos gyventojai savo mietuose nuvažiuoja dviračiu.
Nyderlanduose per metus nuperkamas beveik 1 mln. dviračių (2016 m. buvo nupirkta 928 000 dviračių). Per metus iš Amsterdamo kanalų ištraukiama 12–15 tūkst. dviračių.
