Turiningai prie oro uosto

Nuobodu, kai oro uoste jungiamojo skrydžio reikia laukti kelias valandas. Ištrūkti ne visada verta, nes norint pabėgti į miestą reikia pernelyg daug laiko. Yra oro uostų, iš kurių miesto centre atsidurti gali labai greitai. Pavyzdžiui, Kopenhagos: nusileidai iš oro uosto į tunelį, kur važinėja traukiniai, ir jau po 15–20 minučių išlipi pačiame Kopenhagos centre. Bet šis straipsnis – apie dvi kitokias galimybes, esančias netoli oro uostų. Viena – jau minėtoje Kopenhagoje, kita – Lisabonoje. Tai – šių miestų okeanariumai, kuriuose turiningai galima praleisti ir porą valandų, ir visą dieną.

Nacionalinis Danijos akvariumas „Den Bla Planet“ („Žydroji planeta“)

Vieta – beveik prisišliejęs prie Kopenhagos oro uosto teritorijos 

Naujasis Nacionalinis Danijos akvariumas „Den Bla Planet“ yra labai arti Kopenhagos oro uosto. Jį galima pasiekti pėsčiomis per 30 minučių – išėjus iš oro uosto pastato teks apeiti dalį oro uosto teritorijos. Jei nesinori vaikščioti, galima prie išėjimo palaukti autobuso ir pavažiuoti kelias stoteles. Šis akvariumas atidarytas 2013 metais ir yra didžiausias Šiaurės Europoje. Beje, visi akvariumai suranda būdų, kaip būti didžiausi kurioje nors pasaulio dalyje arba kurioje nors srityje. Tačiau Nacionalinis Danijos akvariumas tikrai labai įspūdingas. Jo futuristinis pastato dizainas, žvelgiant iš toli, gali sukelti įvairiausių asociacijų: kriauklė, kylanti saulė, sūkurys – iš kurios pusės prieisi, vis kitaip atrodys. „Žydroji planeta“ tarsi kyla iš vandens – didžiulių lauko baseinų, kuriuose taip pat plaukioja jūros gyvūnai. Pastatas turi kelis sparnus, kuriuose pristatytos skirtingos temos. Viskas įrengta taip, kad atitiktų temos gamtovaizdį ir net temperatūrą. Kai eisite tropinių miškų zona, jausite ir karštį, ir šimtaprocentinę drėgmę.
Šaltieji vandenys. Tai ekspozicija, kurioje galite pamatyti, kas gyvena Danijos gėluose vandenyse, Šiaurės jūroje, Šiauriniame Atlante. Taigi išvysite daug pažįstamų žuvų (lydekų, šamų, menkių, plekšnių ir pan.). Tačiau bus ir tokių, kurios mums nematytos, gyvena šiaurinėje Atlanto dalyje.
Tropiniai miškai. Didelė drėgmė, aukšta temperatūra, tikroviškai įrengtas grotas, paukščių čiulbėjimas, Filipinų krokodilai, gėlų vandenų rajos, katžuvės ir daug kitų didelių ir egzotiškų žuvų. Viename tropinių miškų akvariume suleista 3 000 piranijų ir kažkuriomis valandomis jas maitina.
Afrikos ežerai. Šioje sekcijoje yra visos galingos Nilo upėje, Viktorijos ežere ir kituose dideliuose Afrikos ežeruose gyvenančios žuvys. Tai sekcija kurios žuvys elgiasi taip, lyg joms niekada nebuvo o įdomu kas vyksta kitoje akvariumo pusėje.
Evoliucija ir adaptacija. Čia pamatysite, kaip žuvys prisitaiko prie įvairių gyvenimo sąlygų, pavyzdžiui, mangrovių miškuose. Archajiškos milžiniško dydžio arapaimos tiesiog prikausto žvilgsnį. Čia plaukioja ir seniausia akvariumo žuvis, kuri Nacionaliniame Danijos akvariume apsigyveno 1967 m.
Šilti vandenynai. Koralų rifai, įvairios spalvotos žuvelės, jūrų arkliukai, aštuonkojai, kalmarai ir kitokie gyviai. Daug spalvų, daug vienetų, daug egzotikos.
Centrinis akvariumas. Įspūdingai atrodantis, nors ir ne pats didžiausias Europoje, bet su skaidraus stiklo tuneliu, vedančiu skersai akvariumo, kuriame būnant žuvys plaukioja virš galvos, iš šonų ir po kojomis.
Nacionalinis Danijos akvariumas užima 12 000 m² plotą: viduje – 10 000 m², lauke – 2 000 m². Akvariume yra apie 22 000 žuvų. 

Lisabonos okeanariumas

Vieta – Tautų parkas prie Težo upės

Lisabonos okeanariumas yra netoli oro uosto. Įsėdus oro uoste į metro tereikia pavažiuoti 3 stoteles iki Rytų (Oriente) traukinių stoties. Nuo stoties pėsčiomis okeanariumą pasieksite per 20–30 minučių. Jei norite greičiau – rinkitės taksi.
Okeanariumas yra komplekse, kuris vadinasi Tautų parku. Jis buvo įkurtas rengiant „Expo 1998“ parodą. Tais metais okeanariumas ir buvo atidarytas.
Lisabonos okeanariumo dizainą kūrė Peteris Chermayeffas – tas pats architektas, kuris sukūrė didžiausio pasaulyje Osakos akvariumą. Lisabonos okeanariumas primena milžinišką, uosto prieplaukoje prisišvartavusį lėktuvnešį, jis yra vienas didžiausių pasaulyje.
Kaip ir Danijos akvariumas, taip ir Lisabonos okeanariumas suskirstytas į sekcijas, kurios išdėstytos aplink milžiniško dydžio centrinį akvariumą. Lisabonos centrinio akvariumo dugno plotas – 1 000 m², tūris – 5 000 m³. Kiekviena iš keturių didžiųjų šio akvariumo sienų yra 50 m² ploto. Daug ir mažesnių stiklo sienų. Centrinio akvariumo gylis 7 m. Jame plaukioja įvairios žuvys, bet įspūdingiausiai atrodo dideli rykliai ir didelės rajos, tunai, barakudos. Na, o didžiausią įspūdį paliks mėnulžuvė, nes šią itin egzotiškai atrodančią žuvį retai pamatysi net okeanariumuose – Lisabonos akvariumas vienas iš nedaugelio, kuriame ši žuvis plaukioja, nes, kad ši žuvis išgyventų akvariume, reikia itin griežtų priežiūros sąlygų. Centrinį, tikrai nerealiai didelį akvariumą, Lisabonos okeanariume matai nuolat, iš skirtingų pusių. Šiame centriniame akvariume plaukioja apie 100 žuvų rūšių iš viso pasaulio.
Visame Lisabonos okeanariume yra 16 000 rūšių gyvūnų. Mažiau nei Kopenhagos akvariume, tačiau tikrai nėra įspūdžio, kad Lisabonos okeanariumo ekspozicija būtų skurdesnė, mažiau įdomi.
Aplink centrinį akvariumą yra 4 zonos ir 25 skirtingų scenarijų akvariumai.
Antarktidos pakrantės zona. Šioje sekcijoje – šalta, o joje, be žuvų, yra ir pingvinų, ir ruonių. Sukurta gana atšiauri aplinka, kurią galima apžiūrėti ir iš viršaus, ir iš apačios.
Šiaurinė Atlanto dalis su uolėtais krantais. Iš esmės tai Portugalijos ir Prancūzijos pakrantės, su tose vietose gyvenančiomis Atlanto žuvimis ir paukščiais.
Ramusis vandenynas. Įvairiausi vidutinio klimato juostos vandens gyvūnai, kurių labai daug ir kurie dažnai atrodo labai egzotiškai.
Tropikai ir Indijos vandenyno koraliniai rifai. Šioje zonoje yra viskas, kas spalvota, mirga marga, kas keistai juda, gerai maskuojasi arba apsimetęs krūmu laukia aukos.

2014 m. keliautojų portalas „TripAdvisor“ 

Lisabonos okeanariumą, 

kuris įsikūręs 20 000 m² plote, 

pripažino geriausiu Europoje.