Ta beprotiška maldininko meilė

Jei erotinių filmų kūrėjai norėtų paįvairinti savo scenarijus, įkvėpimo jie galėtų paieškoti vabzdžių pasaulyje: seksas ten įgauna tokias keistas formas, kad mums, paprastiems žmonėms, sunku net suprasti, kas ir kaip. Net žodis „pikantiška“ ne visai tiksliai tai apibūdina.

Quotes
Seksas ir mirtis vienu metu
Yra toks vabzdys maldininkas. Plėšrus, burnoje turi graužiamuosius organus, priekinės kojos ilgos, stiprios, kad galėtų sučiupti auką. Dar turi labai dideles akis, ir jų yra ne dvi kaip pas mus, o trys. Gyvena jie šiltuose kraštuose, tad lietuviškoje pievoje jo nerasite.
Maldininkų seksas yra tragiškas: finale patelė nukanda patinėliui galvą. Bet iš pradžių viskas prasideda nuo šokio, kurį patelei atlieka patinas. Jis mosuoja priekinėmis kojomis, riečiasi, šoka kaip tikras balerūnas. Ir jei jo meilės šokis patelei patinka, ji priima patinėlį, kuris, palyginti su patele, yra ir mažesnis, ir liesesnis, į savo glėbį. Tada prasideda sueitis. Iš pažiūros – skubota, lyg patinėlis jaustų, kuo viskas baigsis. Po kurio laiko patelė pražioja nasrus ir ryžtingu judesiu nukanda patinėliui galvą. Tas kurį laiką dar trūkčioja tampomas konvulsijų, po to nurimsta. Po tokio žiauraus akto patelė pradeda ėsti patinėlio kūną.
Šis keistas maldininkų dauginimosi ritualas ilgą laiką stulbino mokslininkus ir jie ieškojo atsakymų, kodėl taip vyksta maldininkų pasaulyje. Ir ne tik maldininkų – kai kurie kiti vabzdžiai irgi elgiasi panašiai – patelė sueities metu, ar iš karto po jos nužudo patinėlį.
Bet gamtoje be reikalo niekas nevyksta. Jei jau kažkas kažkam nukanda galvą, tai tam yra svari priežastis: patinas, paaukodamas savo gyvybę, prisideda prie giminės pratęsimo.
Tai vis dėlto kodėl maldininko patelė lytinio akto metu nužudo patiną? Niujorko valstijos universiteto mokslininkai, vadovaujami Williamo Browno, tvirtina, kad jų atlikti eksperimentai rodo, jog svarbiausias dalykas čia yra patino kūnas, t. y. vertingosios jame sukauptos medžiagos. Beje, išsiaiškinta ir tai, kad tuo metu, kai patinui nukandama galva, lytinis aktas dar nenutrūksta, atvirkščiai – ejakuliacija būna stipresnė.
Mokslininkai atrinktus maldininkus maitino maistu su radioaktyviomis medžiagomis, kad po to galėtų stebėti jų likimą. Pasirodė, kad patelė, nukandusi patinui galvą, jo nepalieka. Jis tampa vertingu maisto šaltiniu, kuris yra labai reikalingas laukiantis palikuonių. Suėdusi ir suvirškinusi patiną, patelė tampa stipresnė, gali padėti daugiau kiaušinėlių, užtikrinti didesnį palikuonių gyvybingumą. Mokslininkų tvirtinimu, maldininko patino žūtis lytinio akto metu – itin ekstremalios vyriškos investicijos į savo palikuonis pavyzdys.
Reiktų pasakyti, kad maldininko patelė ne visada suėda patino kūną. Nužudo visada, bet ne visada ėda. Tai priklauso nuo patelės būklės: jei ji pakankamai įmitusi, jai maisto netrūko, patino kūno nereikia. Bet jei patelė yra alkana, jai trūksta maisto, patino kūnas tuo metu gali sudaryti 60 proc. jos raciono. Instinktai maldininko patelei visada liepia žudyti, reikia jai to partnerio kūno ar nereikia, ir, mokslininkų teigimu, žudoma ne vien dėl maisto – galvos nukandimo metu lytinis maldininkų aktas tampa intensyvesnis, patelė apvaisinama geriau.
Mokslininkai turi įtarimų, kad gamta viską patvarkė taip, jog patinas galbūt ir nujaučia, kas jo sekso metu laukia, todėl labai atidžiai renkasi pateles poravimuisi. Eksperimentai parodė, kad maldininkų patinai pateles renkasi labai ilgai, ir dažniausiai pasirenka tas, kurios elgiasi mažiau agresyviai ir yra gerai įmitusios. Iš tokio jų elgesio galėtume įtarti, kad maldininkai patinai yra protingi, nes dėl tokio pasirinkimo tikisi išlikti gyvi, deja, tai nepadeda. 
Toks jau tų maldininkų gyvenimas: pasimylėjai ir už vienintelį savo gyvenime kartą sumokėjai gyvybe. Kodėl evoliucija nepakeitė maldininkų elgesio? Juk atrodytų, kad bėgant tūkstantmečiams patinai turėtų išsiugdyti savybę saugotis ir vengti sueities su patelėmis, bet jie to nedaro, atvirkščiai – atėjus laikui ieško tos sueities. Mokslininkai teigia, kad viskas yra todėl, jog svarbiausias dalykas – rūšies išlikimas, o ne pavienių individų gyvybė.


Du viename
Tačiau reikia pasakyti, kad vabzdžių pasaulyje yra gudresnių patinų, t. y. tokių, kurie sugeba išvengti žūties patelės nasruose, nors realiai jiems tas gresia tiek pat kiek maldininkams. Pavyzdžiu gali būti Thaumasia genties vorai, gyvenantys centrinėje Brazilijos dalyje, todėl, specialiai nesidomintiems pasaulio vorais, mažai žinomi.
Šios genties vorų patelės yra itin agresyvios ir sueities metu taip pat dažniausiai patvarko savo patinus, tačiau tik tuomet, jei patinas yra nevykėlis ir pas patelę ateina tuščiomis. Thaumasia genties patinėliai eidami poruotis patelėms neša dovanas (tikrąja to žodžio prasme). Pasirodo, dovanos sumažina riziką sekso metu būti sudorotam. Brazilijos universiteto mokslininkai Paulo Cesar Motta ir Andrea Pereira nustatė, kad šių vorų patinai pateles renkasi labai atidžiai ir gana išmintingai. Iš pradžių jie stebi patelę, žiūri, kaip ji elgiasi. Tada eina medžioti, sumedžiota grobį atneša patelei ir padeda prie kojų. Jei dovana patelei patinka, tiksliau, jei patelė alkana, ji atneštą grobį pradeda ėsti. Voras tuo metu, kol patelė pildo skrandį, saugiai užsiima seksu, nes žino, kad, kol patelė doros grobį, jam niekas negresia. O jei dovanos nėra? Nėra ir sueities? Mokslininkai sako, kad būna visaip: vienais atvejais nieko neatnešęs patinas būna nugalabijamas ir suryjamas dar prieš seksą, kitais – po sekso. Trumpai kalbant, jei esi Thaumasia voras, be dovanos pas savo damą geriau neik. Žmonių pasauliui tas irgi būna būdinga. Tiesa, kai kurie vorai neneša dovanų, o palaukia, kol patelė pati pasigauna grobį ir tada puola ją apvaisinti. Irgi išeitis.
Kitas voras – paprastasis vapsvavoris, nuo žūties sekso metu gelbėjasi kitaip. Paprastasis vapsvavoris yra kryžiuočių šeimos voras, paplitęs visoje Europoje. Šie vorai – gana stambūs (patinų ilgis iki 9 mm, patelės – iki 28 mm), jų kūnai panašūs į vapsvų, todėl ir vadinami vapsvavoriais. Pagrindinis šių vorų maistas yra žiogai. Kaip matote iš skaičių, patelė yra tris kartus didesnė už patiną, tad patinui šansų pabėgti nuo tokios patelės labai nedaug, o šansai apsiginti lygus nuliui. Kai kurie šios genties vorai ir žūva patelės gniaužtuose, tačiau kai kurie pabėga. O pabėgti jiems padeda tai, kad šie vorai turi du pimpaliukus. Kai tik vapsvavoris apvaisina patelę, iškart neša kudašių. Tie, kurie delsia, gauna galą, o kurie paskuba – išneša sveiką kailį, tik paprastai to kaina – nutrauktas pimpalas. Be nieko baisaus – vavpsvavoris turi antrą ir gali išgyventi su vienu. Va, jei bus nutraukti abu pimpalai, vapsvavoris gaus galą. Taigi, sakykim, apvaisinęs patelę vapsvavoris išneša sveiką kailį. Kas toliau? Hamburgo universiteto mokslininkai sako, kad 50 proc. pimpalų netekusių vapsvavorių patinų vėl ieško naujos patelės ir naujos sueities, kas jiems praktiškai reiškia žūtį.
Reikia pasakyti ir tai, kad kai nutrauktas vapsvavorio pimpalas lieka patelės kūne, ji jau nebegali poruotis su kitu patinu. Taigi vapsvavoriai, paaukodami savo organus, turi 100 proc. garantiją, kad po sueities joks kitas patinas nebeapvaisins jo pasirinktos patelės.
Oranžinis vapsvavoris elgiasi kitaip. Jam ištikimybė – svarbiausias dalykas, dėl jos jis praranda savo gyvybę. Šis voras iš savo kūno, apsivijusio aplink patelę, suformuoja savotišką ištikimybės diržą, o savo abu dauginimosi organus įkiša į abu patelės lytinius takus ir jie ten pasilieka amžiams. Po apvaisinimo praėjus kelioms sekundėms patinas gauna galą, bet patelę būna tvirtai apjuosęs savo ištikimybės diržu.
Kanados Concordia universiteto mokslininkai pasakoja, kad, nepaisant to, jog patinas jau būna patelę apjuosęs iš savo paties organų sukurtu ištikimybės diržu, konkurentų tai nesustabdo – jie bando kaip nors prisibrauti prie patelės, sugraužti patiną, iš patelės lytinių takų ištraukti jo dauginimosi organus. Tačiau iš 55 tokių stebėtų atvejų konkurentams pavyko tik tris kartus – ištikimybės diržas dažniausiai būdavo neįveikiamas.


Baisios kančios žmogaus lovoje
Patalynėje gyvenančių blakių dauginimasis irgi yra savotiškas, tačiau, skirtingai nuo jau aprašytų atvejų, yra pavojingas patelėms, o ne patinams. Reikalas tas, kad blakių patelė neturi jokio išorinio lytinio organo, vadinasi, patinėlis neturi kur įkišti savo lytinį organą, o jei nėra kur įkišti savo pimpaliuką, tai vienintelė išeitis – patelę pradurti. Todėl patalynės blakių dauginimasis ir vadinamas „trauminiu“ apvaisinimu – patinėlis savo lyties organą smeigia į patelės skeletą, perduria jos kūną ir per žaizdą suleidžia spermą į patelės kūną. Sperma patelės kūne sklinda hemolimfa (skystu audiniu, vabzdžių kūne atliekančiu kraujo funkciją) ir pasiekusi kiaušides apvaisina kiaušinėlius. Toks apvaisinimas gali smarkiai sužeisti blakių pateles, žaizdoje gali užsiveisti infekcija. Be to, patalynės blakės sueina ne su vienu, o su keliais patinėliais, tad vienos blakės kūne gali būti iki penkių žaizdų. Tiesa, evoliucijos eigoje patalynės blakėms išsivystė pilvinis organas, angliškai vadinamas spermalege, į kurį durdami patinėliai padaro mažiau žalos. 
Ir dar vienas keistas dalykas. Kaip ir visame vabzdžių pasaulyje – blakės patelė yra didesnė už patinėlį. Kadangi blakė neturi išorinių lyties organų, patinėliai ima ir kartais praduria bei spermą suleidžia ne tik į patelių, bet ir į už save didesnių patinų kūnus. 

Maldininkas turi 3 akis.

Vapsvavoris turi du pimpaliukus

Blakė nieko neturi