Seniausias pasaulyje streikas

Ar žinote, kada įvyko seniausias pasaulyje streikas? Jei manote apie kokius nors pirmosios pramonės revoliucijos laikus, tai labai pasiklydote laike. Reikia keliauti į senovės Egiptą.

Quotes
Karai sukėlė krizę
Ramzis II Egiptą valdė 67 metus (1279–1213 m. pr. m. e.), pastatė naują sostinę, Ramezėjaus milijonų metų ir Abu Simbelo šventyklas, užbaigė Luksoro šventyklą, pastatė daugiau monumentų, nei bet kuris kitas Egipto faraonas, jo statybos nusitęsė 1 900 km palei Nilą. Egiptas klestėjo, o faraono autoritetas buvo toks didelis, kad devyni vėlesni faraonai jo garbei pasivadino Ramzio vardu. Jam mirus Egipto valdžią perėmė jo sūnus Merenptahas, po to valdovu tapo Setis II, po to – Amenmesas, po jo – Siptahas, po šio – Tausretas, su kuriuo ir baigėsi XIX dinastija. XX dinastiją pradėjo Setnachtnas, po kurio į sostą sėdo Ramzis III. Visą tą laikotarpį tarp Ramzio II ir Ramzio III valdymų galima vadinti Egiptą alinančios kovos dėl valdžios laikotarpiu. Kai maždaug 1184 m. pr. m. e. Egiptą pradėjo valdyti faraonas Ramzis III, egiptiečiams gyvenimas palengvėjo.
Bet ilgai džiaugtis geresniu gyvenimu egiptiečiams neteko ir prie Ramzio III – tarp penktųjų ir vienuoliktųjų Ramzio III valdymo metų teko atremti tris invazijas: libių iš Kirenaikos, Jūros tautų ir Libijos genčių sąjungos (Jūros tautos tais laikais terorizavo visą Artimųjų Rytų regioną ir lėmė ne vienos karalystės išnykimą). Tačiau Ramzis III netapo buvusiu dar vienos žlugusios valstybės valdovu – Jūros tautų puolimas buvo atremtas. Šių kovų fragmentus galima išvysti vakariniame Nilo krante prie Luksoro miesto pastatytoje, gerai iki šių dienų išsilaikiusioje Medinet Habu šventykloje, kuri yra Ramzio III laidojimo šventykla.
Kelerius metus trukę karai nualino Egiptą, privedė šalį prie krizės, kas sukėlė pirmą pasaulio istorijoje streiką (bent jau pirmą, kuris yra dokumentuotas).

Kapo rašytojo kronika
Viskas įvyko kaime, kurį egiptiečiai vadino Set Ma‘at (Tiesos vieta). Šiais laikais tai – šalia dabartinio Luksoro miesto esanti archeologinė vieta Deir el-Medina. Set Ma‘at kaime gyveno darbininkai, dirbę gretimuose Karalių ir Karalienių slėniuose. Abu slėniai – Egipto faraonų laidojimo vietos šalia Tebų, kurie XI ir XVIII dinastijų laikais buvo Egipto sostinė. Faraono Ramzio III laikais Set Ma‘at kaime gyveno 60 darbininkų su šeimomis. Jie Karalių ir Karalienių slėniuose užsiėmė antkapių gamyba, šventyklų dekoravimu ir kitais akmens darbais. Darbininkai buvo padalinti į dvi grupes, kiekviena jų turėjo prižiūrėtoją, o šis – savo pavaduotoją. Labai svarbų vaidmenį tais laikais vaidino vadinamasis kapo rašytojas, kuris kiekvieną dieną vedė kapo dienoraštį, jame pažymėdamas, kas neatėjo į darbą, kam kokie tą dieną buvo išduoti įrankiai ir buvo faraono vietininkas. Daugiausia informacijos apie tų laikų streiką yra užfiksuota Streiko papiruse, kuris saugojamas Egipto muziejuje Turine. Šio papiruso autorius – kapo rašytojas Imen-nechetas tuos dramatiškus įvykius greičiausiai labai norėjo užrašyti kuo tiksliau, kad būtų koks dokumentas, jei kas nors ims aiškintis, ieškoti kaltų ir pan. Iš papiruso teksto tampa aišku, kad Set Ma‘at kaimo darbininkai „kirto 5 įtvirtinimus 10 dieną 2 mėnesį, 29 metais Ramzio III valdymo metais“ (1156 m. pr. m. e.), trumpiau kalbant, paliko teritoriją, iš kurios jie neturėjo teisės išeiti. Apskritai Set Ma‘at kaimo gyventojai turėjo įvairių privilegijų, savivaldą, jiems buvo tiekiamas maistas ir įvairūs gyvenimui reikalingi daiktai, bet už tai jie turėjo gyventi uždarai, kaimą palikti galėjo tik tada, kai keliaudavo į Karalių ir Karalienių slėnius dirbti ir niekur kitur eiti negalėjo. Tokia buvo faraonų kapavietėse dirbančių žmonių dalia, nes jie gerai žinojo itin saugomas paslaptis – faraonų kapų išdėstymą, tikslią kiekvieno kapo vietą, t.y.  informaciją, kuri neturėjo pasiektų pašalinių. Dėl šios priežasties ne tik iš Set Ma‘at kaimo niekas negalėjo išvykti, nebent tik į darbą, bet ir į kaimą negalėjo patekti joks pašalinis. 

Streikui pasirinktas laisvadienis
Na, bet atėjo diena, kai darbininkai sulaužė visas taisykles, kirto aptvarus ir tą padarė 10 mėnesio dieną, o tai reiškia, kad laisvą nuo darbo dieną, nes Egipto darbo savaitę sudarė 9 dienos, po kurių darbininkai gaudavo vieną laisvą dieną. Kokia tokio nepaklusnumo nustatytai tvarkai priežastis? Streiko papiruse aiškia nurodoma, kad alkis (senovės Egipte iki IV a. pr. m. e. pinigų nebuvo, tad darbininkai užmokestį gaudavo maistu).
Kirtę užtvaras darbininkai pasuko į Medinet Habu šventyklą, kuri tuo metu buvo vakarinio Nilo kranto administracinis centras. Bet kažkodėl Medinet Habu jiems nepavyko pasiekti, tad apsistojo šalia esančioje Ramezėjaus milijonų metų šventykloje (faraono Ramzio II laidojimo šventykloje). Ten juos ir aptiko prižiūrėtojai ir pareikalavo grįžti į kaimą. Tačiau darbininkai nepakluso, į kaimą sugrįžo naktį, kad galėtų pernakvoti savo namuose.
Kitą dieną darbininkai vėl išėjo iš kaimo ir vėl nukeliavo į Ramezėjaus milijonų metų šventyklą. Ten jiems buvo išduotos 55 maisto porcijos. Kadangi tiek maisto galėjo tik laikinai numalšinti alkį, bet neišsprendė problemos, darbininkai pasiliko Remezėjaus šventykloje. Dar kitą dieną jiems buvo išduotas kur kas didesnis maisto davinys, bet ir tai neišsprendė problemos – darbininkai šventyklos žynių paprašė, kad apie jų bėdas būtų informuotas faraonas ir viziris (vyriausiasis faraono valstybės valdininkas). Tačiau Ramezėjaus šventyklos žyniai nusprendė pasikviesti medžajus – už tvarkos priežiūrą atsakingą sukarintą senovės Egipto struktūrą, kuri nuo XVIII dinastijos Egipte atliko policijos funkcijas: patruliavo dykumuose, prižiūrėjo valstybės sienas, tvarką, saugojo faraonų kapus.
Pasak kapo rašytojo Imen-necheto, medžajų vyresnysis Mentu-mes pradėjo darbininkams grasinti, tačiau, įtampa tik dar labiau didėjo, o vienas darbininkas pagrasino, kad jei problema nebus išspręsta, jis pradės plėšti faraonų kapus. Senovės Egipte už tokį nusikaltimą buvo baudžiama mirties bausme, tad toks pareiškimas vertinamas kaip beviltiškos Set Ma‘at kaimo darbininkų padėties atspindys.

Ką pažadėjo viziris?
Kadangi situacija kaito, į įvykius įsitraukė viziris Ta. Tuo pat metu šalyje vyko pasirengimas Heb Sed šventei (faraono trisdešimtmečio valdžioje ritualui, kurio metu atnaujinama magiška faraono valdžios galia), tad pats viziris susitikti su darbininkais laiko nerado, o pas darbininkus pasiuntė medžajų patikėtinį Neb-semeną, kuris perdavė tokius vizirio žodžius: „Neatvažiavau pas jus pats ne dėl nereikšmingų priežasčių. Jei neatvykau, tai todėl, kad neturiu ką jums duoti. Jūs sakote, neatimkite iš mūsų. Ar aš, viziris, esu tas, kuris duoda, po to atima? Ar nedaviau jums tiek, kiek gaudavote iš to, kuris buvo anksčiau? Bet nutiko taip, kad visose klėtyse nieko nėra, todėl duosiu jums tai, ką surasiu.“
Streikuojantys darbininkai pagaliau pasiekė savo, nes vizirio įsakymu jiems tikrai buvo išduota daug maisto. Streikas buvo nutrauktas, darbininkai grįžo į darbą, bet po kelių mėnesių viskas pasikartojo – vėl badas, vėl streikas.
Valdant vėlesniems faraonams taip pat buvo streikų, kuriuos papirusuose taip pat užrašė kapų rašytojai: darbininkai streikavo valdant Ramziui IV, o Ramzio IX valdymo laikais streikuota buvo keliolika kartų. Ir visų streikų priežastis ta pati – bado grėsmė.
Naujausi papirusų tyrimai gali atskleisti, kad čia aprašytas streikas nebuvo pirmasis žinomas streikas, manoma, kad streikuota buvo ir valdant Ramzio II įpėdiniui faraonui Merenptahui, kuris soste buvo 1213–1203 m. pr. m. e. Tačiau to papiruso, kuriame galėjo būti aprašytas dar ankstesnis streikas, būklė yra labai prasta, tad negalima tiksliai pasakyti, kad kalbama apie streiką.

Įžeidė taip, kad ne negalima papasakoti
Badas nebuvo vienintelė Set Ma‘at kaimo darbininkų streikų priežastis. Papiruse taip pat užfiksuota, kad vieną kartą darbininkai kirto užtvaras todėl, kad „įžeidimas buvo pernelyg didelis, kad jį būtų galima pakartoti pasakojant“, ir įžeidė juos ne kas nors iš valdžios, o darbininkas, vardu Pa-en-Anuqet, liūdnai pagarsėjusio kaimo gyventojo Pa-neba sūnus, tad streiku darbininkai norėjo atkreipti dėmesį į Pa-en-Anuqet daromus nusikaltimus. Neaišku, kokiais nusikaltimais buvo kaltinamas Pa-en-Anuqet, bet iššifravus papirusą paaiškėjo, kad jis darbininkams irgi turėjo rimtų kaltinimų: kad šie pasisavino Ramzio II kapavietės statybai skirtas medžiagas, kad svetimoteriauja su trimis ištekėjusiomis moterimis. Kaip šie įvykiai baigėsi, niekas nežino. Gal triumfavo teisingumas, o gal ir ne, o ir kurioje pusėje buvo tiesa? 



Senovės Egipto kaimas Set Ma‘at (Tiesos vieta) šiais laikais yra archeologinė vieta šalia Luksoro miesto ir geriau žinomas dabartiniu pavadinimu Deir el-Medina. Tai buvo uždara kaimas, iš kurio išleisdavo tik į darbą.

Quotes
Quotes

Streikuotojai apsistojo Ramezėjaus milijonų metų šventykloje, kuri yra faraono Ramzio II laidojimo šventykla, ir kur žyniams papasakojo, kodėl jie paliko kaimą ir sulaužė taisykles.