Malta – balta

Prisipažinsiu – Malta man niekada nebuvo prioritetinė kryptis. Viduržemio jūros šalių mačiau nemažai, pakrančių – irgi, kaip ir salų, bet Malta kažkodėl ypatingai netraukė. Bet vienais metais svarstydami, kaip praleisti Velykas, ilgai nesukome galvos ir nusipirkome bilietus į Maltą. Taigi Malta, tiksliau, ta jos dalis, kurią pavyko pamatyti per savaitę. Kodėl straipsnį pavadinau „Malta – balta“? Nuvažiuokite ir pamatysite. Jos miestai yra akinamai balti, kai žiūri iš toli, nuo kalvos. Jie linksmi, nerūpestingi. Net jei nėra balti, vis tiek atrodo kaip balti.

Quotes
Dydis
Malta nėra didelė sala. Ilgį matuojant skaičiais, nuo vieno jos galo iki kito, važiuojant automobilių keliais, bus apie 37 km. Matuojant plotį plačiausioje vietoje, bet irgi važiuojant keliais, bus apie 17 km. Juokingi skaičiai. Bet jeigu matuotume ne kilometrais, o valandomis, tai Malta būtų gerokai didesnė, nes ne taip greitai nuvažiuosite tuos 37 km nuo vieno salos galo iki kito. Priežastis labai paprasta: dažniausiai tenka važiuoti miestu – Maltoje, reiškinys kaip važiavimas užmiesčio keliais yra toks trumpalaikis džiaugsmas, kad galima drąsiai sakyti, jog visą laiką tenka važiuoti miestu. Antroji Maltos valstybės sala – Gozas, dar mažesnis: pervažiavę visą salą, būsite įveikę tik keliolika kilometrų.

Automobilis ir virtuvė
Kaip įveikti tuos kilometrus, jei norite pamatyti visą Maltą? Yra du variantai: išsinuomojate automobilį arba naudojatės autobusais. Geležinkelio Maltoje nėra. Kažkada labai seniai buvo, bet išardė, nes jiems jo nereikia. Dar yra laivai, kartais jais tenka naudotis (jei, pavyzdžiui, norite persikelti į Gozo salą arba ne asfaltu, o vandens keliu iš sostinės Valetos persikelti į viešbučių miestą Sliemą ir t. t.)
Nežinau, ar automobilis Maltoje gali būti tapatinamas su didesne nepriklausomybe keliaujant. Visų pirma išsinuomojus automobilį teks pratintis prie „angliškos“ eismo tvarkos, o tai nėra lengva padaryti tiems, kurie to nebandė. Kita vertus, norisi paragauti Maltos nacionalinės virtuvės patiekalų, prie kurių labai dera ir Maltos vynas, tad kišenėje esantys išsinuomoto automobilio rakteliai užrakina ir dalį nepriklausomybės. Trečia, Malta – nedidelė sala, o kuo sala mažesnė, tuo mažiau to automobilio reikia.
Kalbant apie Maltos virtuvę, turiu pasakyti, kad ne kažin kokia ji. Maltiečiai nesugebėjo sukurti savo virtuvės tradicijų (patys tą pripažįsta), ko gero, bandė kažką paimti iš italų, kažką – iš Afrikos šiaurinės pakrantės tautų ir išėjo tokie keistoki turkiškai itališki patiekalai. Kalbant apskritai, Maltoje dominuoja italų virtuvė. Tačiau patiekalų dydis – įspūdingas. Šią tradiciją jie, matyt, nusižiūrėjo iš vokiečių.
Dar vienas smagus dalykas, būdingas Maltai, bet svetimas kai kurioms kitoms šalims: maltiečiai savo kavinėse neužsikelia patiekalų ir gėrimų kainų tik dėl to, kad ta kavinė yra ypatingoje vietoje: įrengę kavinę gražiausioje senamiesčio aikštėje, jie nesiūlo dvigubai brangesnio alaus bokalo. Tą patį galima pasakyti ir apie uždaras pramogų erdves, į kurias patenki nusipirkęs bilietą – kainos ten tokios, kaip ir kitur.


Autobusas
Grįžtant prie transporto, turiu pasakyti, kad visą savaitę labai sėkmingai naudojomės autobusais. Tai labai pigu, be to nusipirkęs bilietą, visą dieną važinėk kur nori ir kiek nori. Bilietus parduoda vairuotojai, didesnėse stotelėse yra bilietų automatai ar kioskai, ar vaikščiojantys ir bilietus pardavinėjantys autobusų kompanijos darbuotojai, bet kaina nuo to, kur perki bilietą, nesikeičia.
Autobusų maršrutai sudaryti racionaliai, iš bet kokio taško A patekti į tašką B nėra jokių problemų. Tiesa, stovint stotelėse autobusus reikia stabdyti kaip taksi. Autobuso viduje yra šviečiantis skydas, kuriame matai kiekvienos būsimos stotelės pavadinimą, o paslaugūs vairuotojai dažnai pabūna gidais ir išlipantiems keleiviams paaiškina, kur reikia eiti, norint rasti tai, ką jie nori rasti. Niekas niekur neskuba ir tavęs neskubina.


Vietiniai
Maltiečiai – labai draugiški ir paslaugūs žmonės. Iš išvaizdos jie panašūs į italus, tačiau kur kas ramesni, lėtesni. Toks įspūdis, kad Maltą kažkada buvo užkariavę estai ir itališką maltiečių temperamentą pakeitė estiškas. Jie nesukuria to itališko mamma mia chaoso gatvėse ir visur kitur, jie labai mandagūs, puikiai aptarnauja, gerai moka anglų kalbą, nes ilgą laiką Malta buvo anglų kolonija. Manau, jie gerai supranta, kad tokia šalis išgyventi gali tik iš turizmo, tad gerbia turistus ir tą parodo. Nedraugiški Maltoje yra tik vėjai. Skersvėjai – nenuspėjami, kai kuriose vietose, kad ir į kurią pusę eitum, stiprus vėjas visada pučia į veidą. Vėjai mus tikrai užkniso.
Maltiečiai – religingi: apklausų duomenys rodo, kad 95 proc. Maltos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, o dar 3 proc. „tiki, kad yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“. Pagal tokius duomenis Malta yra pati religingiausia Europos Sąjungos valstybė. Šalyje yra daugiau nei 360 bažnyčių, tad kiekvienas 1 000 gyventojų būrys turi po savo bažnyčią. Yra Maltoje ir viena mečetė, ir apie 3 000 nuolat gyvenančių musulmonų. Net turistams skirtų viešbučių mieste, buvo trys ar keturios bažnyčios.
Pradėjus domėtis Malta, iš pradžių atrodo, kad šalis labai keistai suskirstyta. Pažiūrėjus į žemėlapį, ten, kur yra Maltos sostinė Valeta, susidaro įspūdis, kad tai – vienas didelis miestas. Tačiau taip nėra. Sostinė Valeta nėra didelė, tai sena istorinė Maltos dalis, įsikūrusi ilgame kaip pirštas pusiasalyje. Ir visą Valetą, eidami labai lėtai, pėsčiomis, apeisite per dvi valandas.
Tas didelis, žemėlapyje matomas miestas, realiai yra padalintas į daug mažesnių miestų, o visoje Maltos saloje yra net 54 savivaldybės. Važiuoji autobusu, atrodo, tuo pačiu miestu, tačiau paaiškėja, kad jau kokius keturis miestus pervažiavai. Na, jei jiems geriau turėti daugiau miestų, tegul turi.


Pasirinkimas
Jei manęs paklaustų, ar verta važiuoti į Maltą pailsėti, aš paklausčiau: „O kaip jūs įsivaizduojate poilsį?“ Jei norite jūros ir paplūdimių malonumų, tai Malta tikrai ne ta šalis, kur to reikėtų ieškoti. Yra ten paplūdimių, bet labai mažai. Maltoje dominuoja akmuo. Visur. Net jų ūkininkai savo daržoves spraudžia tarp akmenų.
Didžiausias paplūdimys yra Maltos šiaurėje, važiuojant Gozo salos link, prie kurortinio Meljehos miestelio, prie pat kelio, todėl lengvai pasiekiamas autobusais.
Visai netoli Meljehos yra Budžiba, ten irgi yra paplūdimys, bet nereikia manyti, kad jis toks, kaip Palangoje – nuo vieno miesto krašto iki kiti. Neilga smėlio juosta, kur vasarą turi sutilpti visi. Beje, kalbant apie smėlio pliažus, maltiečiai Budžibą pristatė kaip rytų europiečių, taip pat ir lietuvių pamėgtą kurortą.
Buvau nusibastęs į atokiau nuo miestų esantį Golden Bay paplūdimį (kitoje salos pusėje nei Meljeha), prie kurio pastatytas didelis SPA centras. Kiek ten to paplūdimio yra, bet jau balandžio mėnesį, prieš Velykas, jame buvo tiršta. Tiesa, dauguma pliažo lankytojų buvo maltiečiai, bet jei prie vieno maltiečio įspraustum du turistus (kas ir bus nuo birželio pradžios iki rugsėjo pabaigos), smėlio per kūnus greičiausiai nesimatytų. Pasidalinau savo nuogąstavimas su ten gyvenančiais, sakė: „Aha, taip ir yra.“
Taigi jūros ir paplūdimių siūlomų malonumų ieškotojams siūlyčiau rinktis kitą Viduržemio jūros šalį, kur smėlėtos pakrantės yra ilgos, vietos daug. Malta, švelniai tariant, tam ne pati geriausia šalis.
Maltoje vietos nedaug, todėl viešbučiai miestuose daug kur sugrūsti vienas prie kito. O juk tarp jų dar ir bažnyčių yra. Teritorijų viešbučiai dažniausiai neturi, baseinus įrengia ant stogų. Dažnai tai nedidelis baseinas – kiek ten to stogo yra. Yra keli viešbučiai gigantai, stovintys atokiau nuo miestų, turintys didesnes teritorijas, didesnius vandens pramogų kompleksus, bet jų nėra daug. Kai kurie viešbučiai, įsikūrę prie krantinės, įsigudrino vandenyje suręsti statinius, panašius į papildomas krantines ir juose įrengti baseinus. Bet tokių irgi nedaug.
Dar vienas dalykas, ko Maltoje trūksta, tai žaliųjų zonų. Jų labai mažai. Malta – akmenų šalis, ir nieko čia nepadarysi.
Tačiau jei poilsį įsivaizduojate kaip įdomių istorinių, kultūrinių vietų lankymą, tai šaunu kelias dienas praleisti Maltoje, bet tą kur kas geriau daryti tuo metu, kai kaitra nespaudžia prie žemės, pavyzdžiui, gegužės arba spalio mėnesį. Tokiu metu dieną dvi pakeliavus po istorinius Maltos miestus, trečią dieną laiką galima ramiai leisti paplūdimyje – oras geras, ne per karšta, o kitą dieną vėl keliauti. Štai tuomet Malta jums pasirodys įdomi.


Vieta
Jei jūsų planas – judėti, o ne laiką leisti paplūdimiuose, reikėtų pamąstyti apie tai, kokią vietą geriau pasirinkti gyventi. Aišku, galima apsigyventi kurortiniuose miestuose – Meljeha ar Budžiba, bet tada pavargsite kiekvieną dieną važinėti  į įdomesnius miestus, nes nors atstumai ir nedideli, kelionės paprastai užtrunka gerokai ilgiau nei planuota. Todėl aktyviems turistams viešbučių geriau ieškoti rajonuose, esančiuose prie sostinės Valetos. Pati Valeta įsikūrusi nedideliame iškyšulyje – tai nesuskaičiuojamų bažnyčių ir rūmų miestas. Viešbučių joje labai mažai, bet ir nereikia, nes tai – muziejinė Maltos dalis. Visai kas kita, netoli Valetos esantis Sliema miestas. Tai linksmi, švarūs viešbučių kvartalai su kavinėmis ir parduotuvėmis, kurių čia gana daug. Mano manymu, tai strategiškai patogiausia vieta gyventi tiems, kurie nori aplankyti visą Maltą, planuoja daug judėti, pamatyti viską, kas šioje šalyje yra įdomaus, nes iš Sliemos įvairiausiomis kryptimis važiuoja labai daug autobusų.
Dar toliau išsidėstęs San Džiljanas (San Giljan) – linksmiausias, nerūpestingiausiais ir, ko gero, triukšmingiausias Maltos rajonas. Arčiau Valetos yra Gžira, bet čia viešbučiai mažesni, aplinka mažiau patraukli nei Sliemoje.

Objektai
 Mostos mieste yra įspūdinga bažnyčia Rotunda of Mosta (arba Mosta Dome). Kitaip nei tradicinės krikščionių bažnyčios, Rotunda of Mosta yra cilindro, kurio skersmuo 37,2 m, formos. Dėl tokios architektūros įspūdingiausiai atrodo jos vidus. Įeini į šventyklą ir atrodo, kad ji – labai plati, bet trumpa. Bažnyčios kupolas – trečias pagal dydį Europoje ir devintas pasaulyje. Šie maldos namai žymūs ir tuo, kad 1942 m. balandžio 9 dieną hitlerininkams bombarduojant miestą viena 200 kg bomba pro kupolą įkrito į bažnyčią, kurioje 300 žmonių laukė mišių. Bomba nesprogo, niekas nenukentėjo.
Bet reikia pasakyti, kad Mosta nėra gražus turistinis miestas – Rotunda of Mosta yra vienintelis miesto objektas, kurį verta apžiūrėti.
Be abejo, Maltoje būtina apžiūrėti Valetą, dabartinę Maltos sostinę, taip pat nuvykti į nedidelę, bet labai jaukią, ant aukšto kalno įsikūrusią senąją Maltos sostinę Mdiną. Nuvykus į Mdiną, reikia aplankyti ir šalia esantį Rabatą, kuris kažkada atsirado kaip Mdinos priemiestis, apžiūrėti Šv. Pauliaus bažnyčią ir išlikusias Šv. Pauliaus ir Šv. Agotos bažnyčių katakombas.
Įvairiausiose turistams skirtose knygose patariama sekmadienį nuvykti į Marsašloką, kur vyksta didžiausias Maltoje žuvų turgus. Įspūdingai atrodo Marsašloko įlanka, prikimšta nedidelių spalvotų, tik Maltai būdingų žvejybinių laivelių, be to, pakrantė nusėta restoranėliais, siūlančiais žuvies patiekalus. Na, nuvykome mes sekmadienį. Turgus didelis, bet labiau primena Gariūnus, o ne žuvų turgų. Ilgai ėjome tarp visokiausių prekystalių, su visokiausiais neįdomiais niekais, kol priėjome kelis prekystalius, kur buvo prekiaujama žuvimi. Nei tų žuvų daug, nei jos įspūdingos: milžiniškų tunų ar kardžuvių, kuriuos ilgais, į kalavijus panašiais peiliais kapotų žuvų pardavėjai, kokius mačiau reklaminiame lankstinuke, kurį kasdien einant krantine man paduodavo kažkokio pramoginio laivo, plukdančio į Marsašloką, reklamos agentė, nemačiau. Kita staigmena laukė, kai nutarėme pavalgyti. Visi restoranai buvo sausakimši, visi staliukai rezervuoti – ten suvažiavo tiek vietiniai, tiek turistai. Prie kiekvieno restorano laukė po 5–6 grupes turistų, kol atsilaisvins stalas. Todėl negaliu pasakyti, skanūs žuvies patiekalai ar neskanūs.



Mostos miestelio katedra Rotunda of Mosta yra vienintelis miesto objektas, kurį verta apžiūrėti

Marsašlokas reklamuojamas kaip didžiausias Maltoje žuvų turgus

Maltiečių namus puošiai mauriški balkonai

Gozas
Dar viena kryptis, kuria būtina nukeliauti, yra Gozo sala. Į ją automobilius ir žmones kelia keltas, kuris vidury dienos juda gana dažnai, o Gozo saloje vėl galima sėsti į autobusą, tik čia Maltos salos bilietai negalioja, reikia pirkti naujus.
Pagrindinė turistų kryptis Gozo saloje, yra priešingame jos gale esanti Dveiros įlanka. Čia galima praleisti visą dieną, nes tai – itin įspūdingas gamtos kampelis. Daugiausiai turistų pritraukdavo
 Žydrasis langas – įspūdingo dydžio uolienų arka jūroje, kurios jau nebėra. Ji sugriuvo. Bet išliko arkos aplinka – bangų, vandens ir druskos suformuotas peizažas, kuris vietomis labai primena Mėnulio peizažus. 
Pasukus į kitą pusę galima paropinėti uolomis ir priartėti prie Grybo uolos (Fungus Rock). Tai labai maža, 60 m aukščio sala, kuri kaip ir kitos septynios salos sudaro Maltos Respubliką. Įdomi šios salos pavadinimo istorija. Maltos ordino generolas ant nuolaidžios uolos viršūnės atrado retą augalą Fucus coccineus melitensis ir jį klaidingai priskyrė grybams. Ordino riteriai manė, kad šis dvokiantis augalas turi gydomųjų savybių, tad naudojo jį žaizdų kraujavimui stabdyti ir dizenterijai gydyti. Augalas buvo labai vertinamas, dažnai dovanojamas įžymiems didikams. 1746 m. ordino didysis magistras Manuel Pinto de Fonseca uždraudė lankytis salelėje, o draudimo nepaisančius įkalindavo trejiems metams. Magistro įsakymu uola buvo nuolat saugoma. Vėliau paaiškėjo, kad pastangos buvo beprasmės − aptiktas augalas neturėjo jokių gydomųjų savybių.
Dar vienas Gozo salos unikumas – Vidinė jūra (Inland Sea). Tai uždaras, iš visų pusių stačių uolų apsuptas ežeras, tačiau vanduo į jį iš jūros patenka pro urvą uolose. Į vidinę jūrą patekti nesunku – vietinių gyventojų valčių pramonė išvystyta ir į šį unikalų gamtos kampelį plukdo pro urvus.
Gozo salos gamta įspūdingesnė nei Maltos, ir tai ne vienintelės jos įžymybės, bet miestai yra kur kas mažesni ir nublankta prieš Maltos salos miestus. Trečioji pagal dydį Maltos sala Kominas turistus irgi traukia gamtos grožiu.


Vaikams
Malta turi vandens parką ir jūrų parką – delfinariumą. Viskas vienoje vietoje. Tai įprastas dalykas. Mes tai irgi turime. O neįprasta Popajaus kaimelis – mažų spalvotų namelių karalystė, stačių uolų įlankoje. Tai savotiškas Maltos pramogų parkas, kurio pagrindinis herojus – jūreivis Popajus ir aplink jį verdantis gyvenimas. Popajaus kaimas buvo pastatytas 1980 metais kaip filmavimo aikštelė, „Paramount“ kino kompanijai nusprendus čia filmuoti miuziklą apie Popajų. Pasibaigus filmavimo darbams buvo nuspręsta kaimo nesunaikinti, bet pritaikyti jį turistų pramogoms. Čia įsikūrė Popajaus pramogų parkas. Tiesa, špinatus nuolat valgęs ir taip jėgos įgaudavęs jūreivis Popajus Lietuvoje nėra populiarus, dabartiniams vaikams grečiausiai visiškai nežinomas. Popajaus kaimelyje, į kurį įėjimas suaugusiam kainuoja 10 eurų, vaikui – 8 eurai, nuo ryto iki vakaro vyksta renginiai, kaimelių namukai įrengti pagal jų paskirtį, tačiau realiai jis yra mažas, per porą valandų vaikai iščiupinėją viską, o renginiai nėra tokie užkrečiantys, kad vaikai, pabuvę dvi valandas, cyptų, jog nenori išeiti. 

Pabaiga
Tai tiek apie Maltą. Specialiai nerašiau apie Valetos muziejus, bažnyčias, rūmus. Nerašiau apie kitų miestų įžymybes, Maltos stiklą ir t.t. Viską galima lengvai surasti ir pamatyti. Tik paminėjau kelias kryptis, kurioms verta teikti pirmenybę. Nuvažiavę į Maltą nusipirkite „Gold Guides“ serijos ar panašią knygą apie Maltą, Gozą ir sužinosite labai daug, turėsite informacijos apie šalį, ramiai išsiaiškinsite ką norite matyti. Maltos miestų krantinėse yra daug uostų, kur nuolat siūlomi turai laivais, apžvalgos autobusais. Mes mieliau naudojomės paprastais autobusais – įlipi ir važiuoji kur nori, kiek nori ir kada nori...

Šios Maltos arkos jau nebėra


Popajaus kaimas

Kosminis peizažas